Regresinė hipnozė, dar žinoma kaip praeities gyvenimų regresija (angl. Past life regression, PLR) - tai unikali kelionė laiku į asmeninę praeitį, kurią galima patirti būsenoje, sukurtame naudojant hipnozės technikas. Ši praktika ne tik skatina asmeninį sąmoningumo ir suvokimo plėtimąsi, bet ir leidžia giliau pažinti ir suprasti savo aš, atsikratyti įsisenėjusių įtampos ir baimės jausmų, susipažinti su prisiminimais, vidinėmis programomis ir suvokti karminio bagažo, sukaupto ankstesnių inkarnacijų metu, poveikį.

Regresija reiškia asmeninės atminties kelionę atgal į praeitį, lyginant su dabartine gyvenimo akimirka, siekiant atskleisti ir iš naujo įvertinti praeities įvykius. Ji apima atminties atgaivinimą ir sąmonės perkėlimą ne tik į vakarykštę dieną ar vaikystės patirtis, bet ir į įvykius, kurie, kaip manoma, įvyko ankstesniuose gyvenimuose. Toks grįžimas atgal gali padėti geriau suvokti esamus gyvenimo iššūkius ir emocinius modelius.

Daugelis žmonių, atvykdami į regresinės hipnozės seansą, ieško gilesnio supratimo ir sprendimo asmeninėms problemoms, kurių šaknys gali glūdėti praeities įvykiuose, vaikystėje, prenataliniame periode, o kartais net ir ankstesniuose gyvenimuose. Seanso metu, būnant hipnozės būsenoje, kyla galimybė atidaryti duris į pasąmonę ir, kruopščiai parenkant klausimus, atskleisti bei išanalizuoti praeities įvykius, kurie gali būti susiję su dabartiniais gyvenimo iššūkiais.

Regresinė hipnozė suteikia retą progą ne tik rasti problemų šaknis, bet ir emocionaliai perdirbti praeities įvykius, suteikiant galimybę išgyventi jas iš naujo su teigiamomis emocijomis ir taip visiškai atsikratyti senųjų psichologinių naštų. Ši terapinė praktika yra laikoma viena iš efektyviausių asmeninio augimo metodų, leidžiančių atskleisti paslėptą individų potencialą ir transformuoti senus, nebeaktualius reagavimo į įvairias gyvenimo situacijas būdus į naujus, sąmoningus ir harmoningus elgesio modelius.

skaityti daugiau...

Transas - tai būsena, apibūdinanti tam tikrą sąmonės stovį, o hipnozė - tai bendras terminas daugybei metodų, kurie padeda atvesti kitą asmenį į tokią būseną arba patiems į ją patekti. Galima sakyti, kad hipnozės procese atsiranda transo būsena. Tačiau tuo pačiu metu transo būseną galima patirti ir be hipnozės.

Transas - tai smegenų veikimo būdas bet kuriame kitame nei įprastas beta ritmas. Vos užmerkiate akis, patenkame į transo būseną. Hipnozės ir transo skirtumas: hipnozė yra transo būsenos sukūrimo procesas. Transas - šio proceso rezultatas.

Dažnai transo būsenoje asmuo nukreipia dėmesį iš išorinės aplinkos "į vidų", koncentruojasi į savo vidinius išgyvenimus ir laikinai nustoja suvokti aplinkinę realybę. Išoriškai atrodo, kad asmuo yra "ne čia" - jo žvilgsnis tarsi nukreiptas kitur, jis žiūri "kiaurai daiktus". Transe gali sulėtėti kvėpavimas, atsirasti kūno atsipalaidavimas. 

Apie transo būseną galima sakyti, kad tai yra dėmesio koncentracijos būsena ir šios būsenos išlaikymo procesas. Dėmesys gali būti sutelktas arba į vidų - į mintis, pojūčius, emocijas, prisiminimus, arba į išorinį pasaulį - į objektus, garsus, judesius. Kūrybinio srauto momentais mums pavyksta išlaikyti koncentraciją vienu metu tiek viduje, tiek ir išorėje. Kiekvieną kartą, kai mes perjungiam savo dėmesį iš įprasto suvokimo ir realybės analizės į kažką kito - mes patenkame į transą. 

Kiekvienas žmogus gali savarankiškai patirti transą, ir daro tai daugybę kartų per dieną. Vaikai iš tiesų gyvena transo būsenoje. Kai mes staiga pastebime, kad pamąstėme apie kažką, arba pasineriame į malonius prisiminimus, mes patenkame į transo būseną. Tranco metu mes laikinai keičiame savo įprastus realybės suvokimo būdus.

Mūsų dėmesio resursas yra labai ribotas, ir kai mūsų dėmesys sutelkiamas vienur, jis išeina iš kitų mūsų sąmoningos kontrolės sričių. Būtent dėl to hipnozė kaip įrankis leidžia mums atlikti tuos pokyčius, kurių neįmanoma pasiekti įprastoje sąmonės būsenoje.

skaityti daugiau...

Sąmonė ir pasąmonė yra du esminiai psichikos aspektai, glaudžiai susiję su mūsų mąstymu, elgesiu, ir savęs suvokimu. Jų sąveika ir įtaka asmenybės formavimuisi yra neįkainojama, leidžianti mums giliau pažinti ne tik save, bet ir žmogiškąją patirtį.

Kas yra sąmonė? Sąmonė – tai mūsų gebėjimas suvokti ir reaguoti į aplinką. Tai mūsų mintys, pojūčiai, suvokimas ir mūsų sąveika su išoriniu pasauliu. Tai būsena, kurioje mes esame budrūs, sąmoningi, galime analizuoti informaciją, priimti sprendimus ir sąmoningai veikti. Sąmonė taip pat suteikia galimybę sąmoningai reflektuoti apie savo mintis ir jausmus, analizuoti patirtis ir planuoti ateitį.

Kas yra pasąmonė? Pasąmonė yra kitas mūsų protinis lygmuo, kuris veikia už sąmoningumo ribų. Tai mūsų instinktai, įpročiai, automatiškos reakcijos, užslėpti jausmai ir mintys. Pasąmonė yra kaip didžiulė atminties saugykla, kuri kaupia mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus. Ji veikia mūsų elgesį ir sprendimus nepastebimai, dažnai remiantis ankstesnėmis patirtimis ir išmoktomis reakcijomis.

Sąmonės ir pasąmonės sąveika yra sudėtinga ir nuolatinė. Sąmoningai mes galime spręsti problemas, mokytis ir planuoti, o pasąmonė gali veikti kaip galingas intuicijos ir kūrybiškumo šaltinis. Transo būsenoje, meditacijoje ar gilios relaksacijos metu, sąmonė gali atsipalaiduoti, leisdama išryškėti pasąmonei. Tai suteikia galimybę atskleisti giliasias mintis, jausmus ir įsitikinimus, kurie gali turėti įtakos mūsų sąmoningam elgesiui.

Žmogaus supratimas apie sąmonės ir pasąmonės veikimą yra labai svarbus asmeniniam augimui, savęs pažinimui ir sveikatai. Tai leidžia mums geriau suvokti savo elgesį, keisti neigiamus įpročius ir sustiprinti teigiamus, taip pat padeda atskleisti ir spręsti psichologines problemas. Psichoterapijoje dažnai dirbama su pasąmone, siekiant atskleisti ir išgydyti giluminius išgyvenimus ir traumas.

Sąmonės ir pasąmonės supratimas yra esminis žingsnis link sveikesnės, sąmoningesnės ir turiningesnės egzistencijos. Jos tyrinėjimas atveria duris į gilesnį savęs suvokimą ir harmoningą vidinį pasaulį, o transo būsena leidžia gauti prieigą prie pasąmoningų procesų ir jų išteklių, bei naudoti juos sprendžiant kasdienes užduotis.

skaityti daugiau...

Supaprastintai  žmogaus sąmonės būsenas galima apibūdinti trimis žodžiais: budrumas, transas, miegas. Transas - tai ypatinga sąmonės būsena, kuri labai skiriasi nuo įprasto budrumo ir tuo pačiu dar nėra miegas.

Galima sakyti, kad transas - tai ribinė sąmonės būsena tarp budrumo ir miego. Joje įprasti mąstymo procesai nurimsta, o aktyvuojasi mūsų giluminiai procesai ir ištekliai, kurie įprastai yra neprieinami stebėjimui ir panaudojimui. Transo būsenoje žmogus gali toliau veikti realiame pasaulyje, todėl transą dažnai vadina sapnu atmerktomis akimis.

Visgi transas nėra miegas, nes transo būsenoje žmogaus smegenų aktyvumas yra visai kitoks, nei tas, kuris fiksuojamas miego metu. Transo būsenoje tam tikros smegenų dalys pradeda dirbti kur kas aktyviau, tai matyti funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos (fMRT) ir įvairių neurogadžetų duomenyse. Todėl transą galima vadinti ir superbudrumo būsena.

Transą taip vadina todėl, kad jei žmogus moka būti transe išlaikydamas sąmoningumą, jam atsiveria prieiga prie didesnio psichikos potencialo, nei įprastinėje budrumo būsenoje. Tai sukelia srautines sąmonės būsenas arba srauto būsenos atsiradimą, apie kuriuos rašė Mihaly Csikszentmihalyi savo knygose „Srauto paieškos“.

Taigi, ar tai miegas, ar superbudrumas? Transas apima abi šias būsenas, viskas priklauso tik nuo to, kur einamu momentu yra nukreipta ir kur sukoncentruotas dėmesys.

Transas – tai ypatinga dėmesio koncentracijos ir susikaupimo būsena.

Priklausomai nuo to, ar žmogaus dėmesys sutelktas į vidines pojūčius, prisiminimus bei vaizdinius, ar į išorinius veiksnius – garsus, realybės objektus – išskiriamas į vidų orientuotas transas arba į išorę orientuotas transas.

Direktyvinė hipnozė yra tradicinė hipnozės forma, kuri buvo naudojama nuo pat hipnozės pradžios. Tai autoritarinis metodas, kurio metu hipnoterapeutas teikia tiesiogines, nurodomąsias instrukcijas. Direktyvinė hipnozė remiasi įtaka ir kontrole, siekdama sužadinti paciento pasąmonę. Šio metodo pavyzdžiai apima komandas, kaip „Jūs jaučiatės vis labiau atsipalaidavę“ arba „Jūsų akys sunkėja“. Šis metodas dažniausiai naudojamas greitam transo sukelimui ir gali būti itin veiksmingas, kai reikia greitos reakcijos, pavyzdžiui, skausmo malšinime ar įveikiant baimes.

Šios hipnozės metu žmogus panyra į hipnozinį sapną. Ši būsena artimesnė miegui, nei budrumui, su visišku situacijos kontrolės praradimu, ir joje yra įmanomi grubūs įteigimai. Tačiau pipnozei pasiduoda ne visi. Dalis žmonių visiškai nepasiduoda hipnozei.

Nedirektyvinė hipnozė, žinoma kaip Ericksono hipnozė, yra švelnesnė ir lankstesnė. Ji buvo sukurta Miltono Ericksono, ir skiriasi nuo tradicinės hipnozės tuo, kad leidžia žmonėms patiems atrasti savo kelionę į transą. Vietoje tiesioginių komandų, Ericksono hipnozė naudoja pasakojimus, metaforas ir atviras klausimus, skatindama asmens savarankiškumą. Šis metodas yra labiau orientuotas į individualų asmenį ir jo unikalią patirtį, todėl yra ypač veiksmingas gydant psichologines problemas ir asmeninio augimo procese.

Šios hipnozės metu viskas vyksta natūraliai, lyg tęstųsi įprastinis pokalbis. Kartais galimi tiesioginiai nurodymai, jei tai nesukelia įtampos klientui. Čia hipnotizuotojas nedominuoja, o prisitaiko prie kliento. Šios hipnozės metu žmogus įeina į transą. Tai būsena artimesnė budrumui, tačiau be situacijos kontrolės. Šios hipnozės metu įmanomi tik lengvi įteigimai. Į transo būseną įmanoma įvesti beveik kiekvieną.

Regresija – tai nedirektyvinė hipnozė, jos metu žmogus lieka sąmoningas ir laisvas bet kada tai nutraukti. Tik regresija galima atlikti online, direktyvinei hipnozei būtinas gyvas susitikimas.

skaityti daugiau...

Smegenų veikimo ritmai yra sudėtingas ir labai svarbus mūsų sąmonės bei pasąmonės veikimo aspektas. Jie yra tarsi orkestras, kur kiekvienas instrumentas atlieka savo, tik jam vienam būdingą svarbų vaidmenį. Šiuos ritmus galima apibrėžti kaip elektros impulsų bangų modelius, kurie yra matuojami ir analizuojami naudojant elektroencefalografiją (EEG). Smegenų bangos yra suskirstytos į kelias pagrindines kategorijas, priklausančias nuo jų dažnio: delta, teta, alfa, beta ir gama bangos.

Gamma (γ) bangos (nuo 30 Hz ir daugiau) atsiranda per intensyvius protinius procesus. Jos yra tiesiogiai susijusios su aukštu sąmoningumo lygiu, aštriu suvokimu ir gebėjimu sutelkti dėmesį. Šios bangos pasižymi ypatinga gebėjimu koordinuoti ir sinchronizuoti smegenų veiklą skirtingose jos dalyse, suteikiant mums galimybę efektyviai apdoroti sudėtingą informaciją.

Beta (β) bangos (nuo 14 iki 30 Hz) yra glaudžiai susijusios su aktyviu, sąmoningu mąstymu, dėmesio koncentracija, sprendimų priėmimu ir problemų sprendimu. Šios bangos dominuoja per mūsų kasdieninį budrumo laikotarpį ir yra itin reikšmingos informacijos apdorojimui bei įgūdžių ugdymui. Būtent beta bangų aktyvumo metu mes intensyviai mąstome ir veikiame, o šis procesas dažniausiai yra susijęs su kairiojo smegenų pusrutulio veikla.

Alpha (α/μ) bangos (nuo 7 iki 14 Hz) pasižymi atsipalaidavimo ir ramybės būsenomis, net kai esame budrūs, tačiau atsipalaidavę. Ši būsena veikia kaip tarpinis etapas tarp budrumo ir sapno, ir dažnai yra susijusi su meditacija bei dėmesio koncentracija. Alfa bangos yra būdingos dienos svajonių momentams arba naktiniams sapnams, taip pat perėjimui į hipnotinę trancę. Paprasčiausias būdas patekti į alfa ritmą yra užmerkti akis. Šis ritmas ypač tinkamas hipnozei ir trancės būsenai, nes jis yra kaip tiltas tarp budrumo ir miego.

Theta (θ) bangos (nuo 4 iki 7 Hz) dažniausiai yra susijusios su lengvu miegu ir gilia meditacija. Jos ne tik padeda pasiekti vidinį ramybės jausmą, bet ir skatina kūrybiškumą. Teta būsena yra ypatingai svarbi emociniam apdorojimui bei atminties konsolidacijai. Būdami šiame smegenų veikimo režime, žmonės gali patirti neįprastus pojūčius. Šį aktyvumą dažniausiai generuoja dešinysis smegenų pusrutulis, kuris yra atsakingas už intuiciją, pasąmonę ir praeities prisiminimus.

Teta būsena laikoma tarsi plona linija tarp sąmonės ir pasąmonės, atverianti kelią į viršsąmonės sritį. Ji sudaro perėjimą į dar gilesnį mieguistumą, lyginant su alfa būsena, ir dažnai yra pasiekiama per meditacijos praktikas.

Dešinysis smegenų pusrutulis, kuris yra aktyvesnis teta būsenoje, yra glaudžiai susijęs su intuityviomis funkcijomis, pasąmonės sluoksniais ir gausiais praeities prisiminimais. Ši smegenų dalis leidžia mums pasinerti į gilesnį savęs suvokimą ir atskleidžia vidinius išteklius, kurie gali būti naudojami asmeniniam augimui ir kūrybinėms išraiškoms. Teta bangos suteikia galimybę pasiekti gilesnį atsipalaidavimo lygį, kuris yra būtinas emociniam stabilumui ir efektyviam mąstymui.

Regresinė hipnozė tampa galima tada, kai pasiekiamos teta bangos.

Delta (δ) bangos (nuo 0.5 iki 4 Hz) yra gilios miego būsenoje. Jos yra susijusios su giliu atsipalaidavimu ir fizinio bei psichologinio atsistatymo procesais. Tokiame smegenų veikimo režime žmogus yra nesąmoningos būsenos. Delta būsenas įjungia dešinysis pusrutulis. Tai gryna pasąmonė. Ji visada veikia, net kai kitos būsenos atjungtos.

Kappa ritmas yra mažiau žinomas ir tyrinėjamas nei kiti smegenų ritmai. Kappa bangos nėra klasikinis EEG ritmas, o dažniau minima kaip galimas ryšys su dėmesio procesais, ypač susijusiais su konkrečiomis kognityvinėmis užduotimis ar sensorinėmis funkcijomis. Jos gali būti susijusios su aktyviu dėmesio persijungimu ir gali būti stebimos atliekant specifines kognityvines užduotis, kurios reikalauja momentinio dėmesio arba užduoties atpažinimo.

Mu ritmai yra smegenų bangos, kurios paprastai matomos EEG tyrimuose ir yra apibrėžiamos kaip 8-13 Hz dažnio osciliacijos, ypač išryškėjančios motorinėje smegenų žievėje. Jie dažnai stebimi, kai asmuo yra ramybės būsenoje, bet fiziškai nejudėdamas, ir gali būti susiję su motorinio sistemos neveiklumu. Mu bangos mažėja arba „blokuojasi“ kai žmogus atlieka judesius arba netgi įsivaizduoja judesius, kas rodo jų glaudų ryšį su motorinėmis funkcijomis ir veikla.

Tau ritmai yra mažai tyrinėta smegenų bangų kategorija, kuri dažniausiai nėra minima standartiniuose smegenų bangų apibrėžimuose. Dėl to informacija apie tau ritmus yra ribota ir nevienareikšmiška. Jei tau ritmai egzistuoja, jie galėtų būti susiję su labai specifinėmis neuroninėmis funkcijomis ar būklėmis, bet reikėtų daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų galima nustatyti jų tikslų vaidmenį smegenų veikloje.

Lambda bangos yra smegenų veiklos ritmai, kurie pasireiškia kaip smailūs EEG signalai, stebimi per vizualines užduotis, pavyzdžiui, skaitymą ar vaizdų peržiūrą. Šios bangos susijusios su akių judesiais ir vizualiniu dėmesiu, ypač kai žmogus aktyviai tyrinėja vizualinę aplinką. Lambda bangos fiksuojamos okcipitalinėje srityje, kuri yra atsakinga už vizualinį suvokimą smegenyse.

Miego verpstės, dar vadinamos sigma bangomis, yra trumpi smegenų veiklos impulsai, kurių dažnis yra maždaug 11-16 Hz, ir kurie dažniausiai pasireiškia per lengvojo miego fazę, ypač per II miego stadiją. Jos yra vienas iš būdingiausių šios miego stadijos EEG bruožų ir atlieka svarbų vaidmenį atminties konsolidacijoje ir smegenų pailsėjime. Miego verpstės gali padėti užkirsti kelią miego trukdymui iš išorės stimulių.

Šių bangų harmonija ir disbalansas turi tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, mąstymui ir elgesiui. Pavyzdžiui, per didelis beta bangų aktyvumas gali sukelti stresą, nerimą ir per didelį įsitempimą, tuo tarpu alfa ir teta bangų aktyvumas gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.

Įdomu tai, kad smegenų bangos nėra pastovios ir keičiasi priklausomai nuo mūsų veiklos ir būsenos. Mokslininkai naudoja šią informaciją norėdami suprasti, kaip skirtingos sąmonės būsenos veikia mūsų mąstymą ir elgesį. Pavyzdžiui, meditacijos metu žmonės dažnai patiria padidėjusį alfa ir teta bangų aktyvumą, kuris yra susijęs su geresniu dėmesio sutelkimu, mažesniu stresu ir didesniu emociniu stabilumu.

Naujosios neurotechnologijos atveria naujas galimybes mokslui ir sveikatai. Šios technologijos leidžia mums matyti ir netgi keisti smegenų bangų veiklą realiu laiku, taip padedant gydyti įvairias būsenas, tokius kaip depresija, nerimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS), ir netgi skatinti kūrybiškumą.

Smegenų bangų tyrinėjimas atveria naujas galimybes suprasti mūsų protą ir emocijas bei jų tarpusavio ryšius. Ši sritis vis dar yra pilna paslapčių, bet kuo daugiau sužinosime, tuo geriau galėsime suprasti save ir kitus, bei padėti sau ir kitiems gyventi turiningesnį ir sveikesnį gyvenimą.